SU NAMU – APLINK EUROPĄ Valdas Valiukevičius, Automoto

Pasiūlymas išbandyti naują „Hymer“ automobilį nuskambėjo itin viliojančiai. Juk tai ne bet koks automobilis, o tikras namas ant ratų su visais civilizacijos patogumais, kuriuo gali keliauti nors ir aplink pasaulį. Tačiau, žinoma, tokios mašinos neišmėginsi nuvykęs dienai kitai į bet kokiį bandymų poligoną. Tad suplanavome 5000 kilometrų maršrutą.

Per visą Europą

Taigi atostogas, matyt, teks derinti su darbu. Pasitarę su kolega Dainiumi pasirinkome sunkų ir ilgą, bet įdomų maršrutą – iš Vokietijos pietuose esančio BadValdzė miestelio, kur yra ,,Hymer" gamykla, vyksime į Šiaurės Ispaniją ir važiuosime Atlanto pakrante iki pat Portugalijos, Porto miesto.

Liepos paskutinėmis dienomis sėdome į Dainiaus BMW 520d ir nurūkome Štutgarto link – ten mažame miestelyje šalia g ražiojo Bodenzė ežero yra ,,Hymer“ gamykla. Mums rezervuotas pats didžiausias kelioninis automobilis,,Hymer“ B644 Classic“, kuriame gali ir miegoti penki žmonės.

Apie ,,Hymer“ jau šį bei tą žinojome, mat iš daugybės pasaulyje esančių kelioninių automobilių gamintojų atstovybių Lietuvoje yra viso labo tik viena - būtent ,,Hymer". Klaipėdiškės bendrovės ,,Arūšta“ vadovas Arūnas Štalis prieš porą metų ryžosi ir pasirašė sutartį su šia Vokietijos kompanija.

Šios srities transporto priemonių rinkoje „Hymer“ yra nusipelniusi „Mercedes“ vardo dėl geros kokybės gaminių. Pernai teko Lietuvoje ir Latvijoje išmėginti vieną naują šios markės automobilį ir kelių dienų kelionės paliko smagų įspūdį.

Vokiškas „Fiat“

Dabar mūsų laukė automobilis su integruota kabina, o tai reiškia, kad nors mašina sukurta panaudojus ,,Fiat Ducato“ bazę, į paprastą mirtingą itališką transporterį ji visiškai nepanaši, nes jos kėbulą sukūrė „Hymer“ konstruktoriai. Kabina ispūdinga iš išorės ir iš vidaus – čia sėdi ne kaip transporteryje ar juo labiau lengvajame automobilyje, bet kaip erdviame autobuse.

Abu priekiniai krėslai yra labai patogūs, besisukiojantys aplink, priekinis skydas yra labai didelis, lygus, ant jo gali išskleisti žemėIapius, kompiuterius ir GPS sistemas - viskas čia telpa kaip ant didelio darbo stalo.

Už piloto kabinos - trys sėdimos vietos, stalas, šaldytuvas, šaldiklis, viryklė, televizorius su palydovine antena, dušas, tualetas ir, žinoma, miegamosios vietos. Automobilio ilgis - beveik septyni metrai, svoris - beveik keturios tonos. Vairuoti ši automobilį reikia specialios C kategorijos, tokios pat kaip ir sunkvežimiams. Tokiai mašinai galioja tokios pat taisyklės kaip ir sunkvežimiams. Vadinasi, reikės važiuoti kur kas lėčiau nei greituoju BMW, kur kas atsargiau.

Ir štai mes jau „Hymer“ gamykloje - trumpas instruktažas, kaip naudotis dujiniais prietaisais, tualetu, elektra, ir mes kraunamės daiktus iš BMW į „Hymer“. Pirmajame mūsų daiktai vargais negalais tilpo, o sumetus juos į „Hymer“, vietos lieka į valias. Ko verta vien šio automobilio gale esanti bagažinė - čia tikrai tilptų pora motorolerių ir dar daugybė kitokių daiktų. Automobilio viduje - taip pat daugybė įvairiausių vietelių daiktams padėti.

Atostogų režimas

Pirmieji kilometrai prie vairo - įspūdis lyg vairuotum didelį autobusą. Siauruose Vokietijos keliukuose tenka susikaupti norint prasilenkti su sunkvežimiu. Norint ką nors pralenkti - reikia tam pasiruošti – automobilį varo „Fiat“ 2,8 JTD motoras. Jo galios keturioms tonoms svorio nėra per daug.

Lygiame kelyje automobilis įsilinguoja ir iki 140 km/h, tačiau tiek jam per daug - variklis šiek tiek kaukia, salone triukšmo daugoka.

Komfortiškiausias greitis - 110 km/h, kai variklis dirba 3000 aps./min. režimu. Na, ir kelių eismo taisyklės tokiems monstrams greitį riboja - Vokietijos greitkeliuose tokia sunkia transporto priemone galima važiuoti tik 100 km/h greičiu. Tačiau tenka važiuoti kiek greičiau, nes laikantis taisyklių teks visą laiką važiuoti pirmoje sunkvežimių eilėje.

Dar vienas vairavimo ypatumas - važiavimas posūkiuose – automobilis sunkus ir aukštas, tad posūkiuose jis svyruoja. Reikia prie to priprasti ir pajusti jo svyravimo amplitudę, panaudoti inerciją, kelio trajektorijas, kad važiuotum kiek įmanoma greičiau, kuo mažiau naudodamas degalų ir taip, kad butų patogu keleiviams. Be to, lenkiant sunkvežimius ar važiuojant dideliu greičiu viadukais reikia neužmiršti, jog automobilio šoninis plotas yra tikrai nemažas ir jį smarkiai veikia šoninis vėjas – atsipalaiduosi pernelyg, ir mašina ims blaškytis po kelią

Išlipus iš BMW ar kito lengvojo automobilio reikia perjungti galvoje kitą programą ir nesvajoti, kad iš Miuncheno į Bordo nulėksi vidutiniu 120 km/h greičiu - šiuo automobiliu reikia važiuoti atostogų

režimu ir mėgautis tuo.

Džiaugtis čia yra kuo - sėdi viename salone su visais kitais ekipažo nariais ir gali laisvai bendrauti, gali paprašyti bendrakeleivių, kad tau paruoštų sumuštinį, išvirtų kavos ir vairuodamas gali vaišintis.

Jei turi kelionės draugą, kuris gali vairuoti tokį automobilį, tada dar smagiau - gali įsitaisyti šalia ir skaityti knygą, sėsti prie stalo su draugais ir patogiai žaisti kortomis, įsijungti kompiuterį ir dirbti, išsitiesti lovoje ir pamiegoti valandėlę kitą. Beto, gali sustoti bet kurioje gražioje vietoje ir pasigaminti pietus.

Autonomiškas namas

Teoriškai su tokiu automobiliu galima sustoti nakvynės bet kokioje vietoje, mat jis gana autonomiškas. Jame yra 100 litrų vandens bakas, dujų atsargų pakanka šešioms savaitėms. Dujos maitina šaldytuvą, vandens šildytuvą, apšviečia saloną. Be to, automobilyje yra papildomos akumuliatorių baterijos, tad ir elektros gali pakakti kokioms trims paroms. Tualeto rezervuarą reikia

išpilti beveik kiekvieną dieną.

Tačiau mūsų išmaišytoje šiaurinėje Ispanijoje buvo nerekomenduojama nakvoti bet kokioje vietoje. Matyt valstybė nemažai investuoja į turizmo verslą, kempingus ir skatina turistus gyventi juose.

Be to, civilizuotoje pakrantėje buvo sunku surasti jaukią vietą, kur būtų galima smagiai praleisti vakarą ir miegoti. Dažniausiai vietos prie vandenyno pasitaiko pernelyg apgyvendintos arba jose nėra jokių šalutinių kaimo kelių, arba stovėjimo aikštelėse prie jūros stovi ženklai, jog tokių transporto priemonių naklynė draudžiama.Tad beveik kiekvieną vakarą tenka ieškoti kempingų. Žinoma, smagu kempinge išskleisti pavėsinę,pasistatyti stalą ir sykiu su įvairiataučiais kaimynais sėdėti iki vėlumos gurkšnojant ispanišką vyną ir žaidžiant kortomis.Nakvynė kempinge penkių žmonių kompanijai štai su tokiu automobiliu kainuoja apie 30 eurų. Brangiausiai teko mokėti Prancūzijos pakrantėje šalia Bordo esančiame labai vaizdingame kempinge – čia už naktį teko palikti net 66 eurus. Visiškai kitokia situacija Portugalijoje - čia gali sustoti, kur širddis geidžia. Tad ir džiaugėmės tokia laisve - sustodavome nakvynės puikiuose laukiniuose pliažuose ir mėgaudavomės gamta.

Ar tai pigu?

Ar pigu keliauti tokiu automobiliu? Ir taip - ir ne. Būtent tokio modelio nuoma kainuoja parai apie 130 eurų. Pridėjus dar 30 eurų už kempingą susidaro nemaža suma, kurios pakanka nakvynei kukliame viešbutyje arba apartamentuose.Tačiau viso to privalumas toks, kad nei viešbučio, nei apartamentų nereikia ieškoti, o nakvoti gali bet kur ir bet kada, jautiesi laisvas. Tiesa, dar šiokią tokią sumelę pinigų teks išleisti degalams ir kelių mokesčiams. Mūsų bandytas automobilis naudojo apie 15 litrų dyzelino degalų, o šių degalų litras Europos šalyse kainuoja apie 0,9-1,25 euro. Be to, kai kuriose šalyse tenka nemažai mokėti už kelius, mat mokesčių rinkėjai tokį automobilį dažnai prilygina sunkvežimiui. Pervažiuoti visą Prancūziją į vieną pusę kainavo apie 100 eurų. Kur kas mažiau Ispanijoje – ten dauguma kelių yra nemokami.Didžiausias privalumas taupant - galimybė gamintis maistą patiems. Mat maitintis Europos šalių restoranuose tikrai nėra labai pigu ir netgi kukliai papietauti penkiems žmonėms kainuos 40-60 eurų.

Galvosūkiai dėl įrangos

Jeigu nusprendėte, kad tokią mašiną jums reikia pirkti, gerai pagalvokite, kokio tipo automobilio jums reikia: štai tokio kaip mūsų – tikro kelių viešbučio, erdvaus, patogaus, tačiau pernelyg didelio manevruoti siaurose gatvėse, ar mažesnio, greitesnio, ir pasitenkinti jame esančiais kuklesniais patogumais.Taip pat reikia smarkiai pagalvoti apie vidaus įrangą, sėdimąsias ir gulimąsias vietas - kokios jos turėtų būti - kiek dviviečių, kiek vienviečių lovų, ar visos jos turi būti stacionarios, ar sumontuojamos, kiek žmonių tuo automobiliu keliaus.Mūsų automobilio gale buvo dvivietė miegamoji lova, virš vairuotojo kabinos nuleidžiama dar viena dvigulė lova, o penktąją vietą reikėjo įrengti kas vakarą išmontuojant stalą ir sujungus jį su sėdimosiomis vietomis - sumontuoti lovą. O tai keliaujant ilgą laiką gana nepatogu.Be to, jeigu mašina keliauja daugiau žmoniq ir važiuoja tolimais atstumais - ne pati patogiausia ir dvigulė lova esanti virš vairuotojo, mat važiuojant šia lova negalima naudotis.Kaina priklauso nuo vidaus įrangos, tad renkantis reikia galvoti, ar reikalingas palydovinės TV komplektas, mikrobangų krosnelė, šaldiklis ir kiti buities atributai.Mūsų patirtis parodė štai ką: televizoriaus mes nežiūrėjome nė karto, gal tai lemė geri orai. Labai gerai veikė šaldytuvas ir šaldiklis - čia šaldėme žuvį, mėsą, pirktą Lietuvoje, gaiviuosius gėrimus. Žinoma, reikalingas ir dušas bei tualetas. Vairuotojui svarbu, kad automobilyje būtų galingas variklis, lengva mašiną valdyti, tolimoje kelionėje praverčia greičio palaikymo sistema. Namelyje ant ratų vietos daiktams yra sočiai.Šiandien Lietuvoje pigiausias „Hymer“ automobilis kainuoja 138 000 litų. Intriguoja tai, kad šių mašinų vertė labai lėtai krinta, ir tai, jog jų įsigyti galima specialiomis sąlygomis - išsyk mokant 10 procentų sumos, o likusią dalį išmokant per 15 metų.Tad perkant ir išnuomojant namą ant ratų draugams ar pažįstamiems bent jau du ar tris kartus per metus, automobilis turėtų greitai atsipirkti. Na, o mūsų kelionė penkių žmonių kompanijai kainavo apie 10 000 litų. Kitaip sakant, 20-ies dienų kelionė vienam žmogui atsiėjo 2000 litų. Daug tai ar mažai – spręskite patys. Kelionės metu šiuo automobiliu startavę iš Vokietijos pietinės dalies nuvažiavome 5200 kilometrų ir išmaišėme keturias šalis.